karnizas — karni̇̀zas dkt. Còkolio, tarpaũkštinis, vaini̇̀kinis karni̇̀zas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
stogo karnizas — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos. šaltinis Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
vainikuoti — vainikuoti, uoja, ãvo tr. 1. K, I, M, J, Rtr, L, LL271,277, DŽ, NdŽ, KŽ, Sd, Akm, Kl, Užv, Šln, Jrb, Antš puošti gėlių ar žolynų vainiku: Nupinkit, seselės, rūtų vainikėlį, vainikuosim seselę paskutiniu karteliu (d.) Mrj. Vainikuoja mergelę prie … Dictionary of the Lithuanian Language
atbraila — atbrailà sf. (3b) Š, DŽ, ãtbraila (1) Slnt, atbraila (1) 1. atplėštas, atpjautas gabalas: Įdžiūvus žemė – plyšta atbrailom, negali art Rdm. Kam tokiom didelėm atbrailom pjaustot tuos medžius? Vs. 2. užlenkimas, išsikišimas; karnizas: Atbrailos… … Dictionary of the Lithuanian Language
briauna — briaunà sf. (4) 1. kokio nors daikto kraštas, aštruma; kampas; viršūnė: Puodo, bliūdo, lentos, stalo, lovos briaunà Lp. Aštri to stalo briaunà Rm. Smaili briaunà to akmeno Nj. Briauna (atvirkščioji pusė) peilio SD375. Briauna (kraikas) stogo… … Dictionary of the Lithuanian Language
bryla — ×brylà (l. bryła) sf. J 1. krosnies karnizas. 2. molinio puodo atlenktas kraštas … Dictionary of the Lithuanian Language
griežta — sf. (1) NdŽ, Als briauna, kranta, karnizas … Dictionary of the Lithuanian Language
gzimsas — ×gzìmsas (l. gzyms) sm. (1) Als; M karnizas, išgražinta briauna: Vorai grobuonys visas kertes ir gzimsus bus užaudę Vaižg. Išpainiojo voratinklius po išrašytas šėpas ir ant paauksintų gzimsų Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
juosta — sf. (1) K, K.Būg, J; SD242, R, MŽ, N 1. iš vilnos, šilko ar kitko dažniausiai raštuotai austas ar pintas diržas (arba iš siūlų susukta virvė) susijuosti: Te mergelė vaikščiojo, šilkų juosta juosėjo JD694. Neša raktelius po juosta JV108. Marti… … Dictionary of the Lithuanian Language
karūna — karūnà (l. koruna) sf. (2) 1. K, N, R233 metalinis galvos papuošalas; monarchų valdžios simbolis; vainikas: Bet sostai ir karūnos subraškėjo T.Tilv. Mažgi karūnà nenulėks? OZ23. Atstačius karalių nu valdžios ir nu karūnos S.Dauk. Parneš… … Dictionary of the Lithuanian Language